Jei tėvai ar mokytojai, specialistai pastebi, kad vaikui sunkiai sekasi įsisavinti bendrojo ugdymo medžiagą, sunku įsitraukti į grupines veiklas, – verta įsitikinti, ar vaikas turi reikiamų ugdymosi gebėjimų, ar jam nereikalinga papildoma pagalba. Pedagoginė-psichologinė tarnyba (PPT) vertina ne vaiko sveikatos būklę – ji tik pateikia rekomendacijas apie tai, kaip organizuoti jo ugdymą, kokią švietimo pagalbą jam teikti, kad ugdymo įstaigoje vaikas jaustųsi geriau. Išvadas ir rekomendacijas PPT specialistai pateikia tik atlikę įvairiapusį vaiko vertinimą.

Daugiau apie PPT pagalbą skaitykite čia.

____________________________________________________________

Vienas iš sunkiausių vystymosi procesų yra kalbos raida. Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai. Susipažinę su tam tikromis vaiko kalbos raidos normų ribomis, geriau suprasite, kad 3 metų vaikas neprivalo aiškiai pasakyti „traktorius“, jis gali lengvai žaisti su savo „tjatojus“, tuo tarpu, jeigu penkerių metų vaikas bendrauja tik jo artimajai aplinkai suprantamu būdu, tai jau turėtų sukelti nerimą ir greičiausiai tai jau yra problema. Kalbos įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Geriausia, kai pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis geba ištarti paprastus žodžius, o iki 3–4 metų jo žodyną turėtų sudaryti apie 1000 žodžių. Teoriškai vaikas, būdamas 4 metų, jau gali perpasakoti paprastą pasaką, aprašyti savo veiksmus. Tačiau praktikoje stebime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir kalbos raidos procesas gali vykti savaip.

Šiame straipsnyje mes jums papasakosime, kokie etapai yra skiriami vaikų kalbos raidai ir kokie gali būti kalbos formavimosi nukrypimai.

Parengiamasis etapas (0–1 metai)

Šis laikotarpis trunka nuo gimimo iki 1 metų. Jį galima suskirstyti į dar tris etapus:

  1. Verkimo etapas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis tik rėkia. Verkimo pagalba vaikas ne tik praneša apie diskomfortą, bet ir lavina kvėpavimą, artikuliaciją, balsą.
  2. Šurmulio etapas. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus. Šiame etape jį galima palyginti su meistru, derinančiu muzikos instrumentą.
  3. Burbuliavimo etapas. Arčiau metų vaikas pradeda formuoti visavertę kalbą. Vietoj nesuprantamų garsų jis aiškiai taria „ma“, „pa“, „ba“, „duoti“. Pagrindiniai signalai, kurie mus turi jaudinti šiuo laikotarpiu:
  • kvėpavimas pro burną;
  • vaikas nereaguoja į garso dirgiklius, nesuka galvos garso šaltinio link;
  • vaikas nekreipia dėmesio į pašnekovą;
  • jeigu patys pastebite bet kokius liežuvio, lūpų, skruostų struktūros sutrikimus.

Jeigu Jums kelia nerimą nors vienas iš anksčiau išvardytų dalykų, kreipkitės į vaikų gydytoją ar logopedą.

Ankstyvasis kalbos vystymosi etapas (1–3 m.)

Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos  bendro pobūdžio žodžius. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį – „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori. Maždaug 1,5–3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais.  3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali sukeisti balsius ao, ea, iy, taisyklingai geba tarti priebalsius p, b, m, f, v, k, g, t, d, gali tarti juos minkštai: pi, bi, mi, fi, vi, ki, gi, ti, di. Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz, kartais net ir š, č, ž dž. Mes neturime tikėtis, kad vaikas nuo dvejų ar trejų metų ištars taisyklingai garsą r. Jis gali būti keičiamas kaip j arba l. Be to, garsą h gali ištarti vietoj f ir atvirkščiai. Norint tobulinti vaiko kalbinius gebėjimus labai svarbu kalbėti su juo suaugusiųjų taisyklinga kalba, kad ir kaip linksmai neskambėtu vienas ar kitas vaiko ištartas žodis.

Priešmokyklinis etapas (4–6 m.)

Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Jam būdinga pasyvaus ir aktyvaus žodyno plėtra.

Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus – aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Arčiau 6 metų jis moka taisyklingai kurti sakinius, tarti garsus ir palaipsniui plečia savo akiratį.

Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami  šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvį. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti, tai yra norma, 5 metų vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Kartais garsas r pasirodo tik šiame etape.

Logopedė Karolina Kačinskienė