Nuo 2024 metų specialiųjų poreikių vaikams turės atsiverti visos šalies mokyklos. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Įtraukties švietime plėtros 2021–2024 metų kryptys:

  • Stiprinti teigiamas visuomenės ir švietimo bendruomenės nuostatas į įtrauktį švietime.
  • Didinti švietimo pagalbos prieinamumą.
  • Gerinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų pasirengimą įtraukčiai švietime.
  • Pritaikyti mokyklų (ikimokyklinių ugdymo įstaigų) aplinkas ir ugdymo procesus įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
  • Kurti įtraukties švietime įsivertinimo ir stebėsenos sistemą.

Įtraukusis ugdymas – tai mokymasis visiems kartu, dėmesys kiekvienam vaikui, mokykla, kurioje gera visiems. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, galėdami mokytis kartu su bendraamžiais, turi galimybę įgyti geresnius socialinius įgūdžius, gerėja jų socialiniai įgūdžiai. Tyrimai rodo, kad nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų mokinių, ne tik turinčių specialių poreikių, pasiekimus, skatina jų socialinį ir emocinį augimą, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti įvairialypėje aplinkoje, ir kuria atviresnę visuomenę. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra siūlo inkliuzinio (įtraukiojo) ugdymo kokybės skatinimo principus, kurie labiau pritaikomi mokyklos lygmeniui:
1. Pagarba mokinių nuomonei. Mokinių, jų tėvų ir artimųjų, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus.
2. Aktyvus mokinių dalyvavimas. Visiems mokiniams sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime.
3. Teigiamos mokytojų nuostatos. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis.
4. Mokytojų įgūdžiai. Visi mokytojai turėtų išsiugdyti įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.
5. Lyderystė mokykloje. Mokyklų vadovai turėtų teigiamai vertinti darbuotojų ir mokinių skirtybes, skatinti kolegialumą ir inovacijas.
6. Įvairių žinybų paslaugų dermė.